Gyvoji kosmetika




Abstraktūs pamąstinėjimai apie Dvasios ekologiją arba „cogito ergo sum“

Neišsigąskite, Descartes`o bei racionalizmo filosofijos tikrai neanalizuosiu.

Nieko neanalizuosiu, Smile tiesiog, „pamąstinėsiu“ apie naują bangą – ekologiją arba lietuviškai tariant – švarą.

Dabar tik ir girdime: „eko, ekologija, ekologiškas, natūralus, net sveikatos ekologija pasirodė, tai manau pats metas ir apie dvasios ekologiją prabilti Smile

Nauja panacėja? Kita vertus, duok die, kad taip ir toliau, gal tada po poros šimtmečių mums nebegrės „pono holivudo“ filmuose pranašaujamos apokalipsės, armagedonai ir kitos pasaulio pabaigos.

Šalia, o gal kartu su šia banga atsirado, nė nežinau kaip pavadinti, sakyčiau nauja psichologijos ar gyvenimo filosofijos kryptis, nauja mąstymo tendencija pavadinčiau ją – esu tai ką mąstau. Apeliuojama į sąmoningumą. Taigi pagaliau priėjome nuo „mąstau, vadinasi egzistuoju“ iki „esu tai ką mąstau“. Gal pagaliau supratome, kas ta pasirinkimo laisvė?... Kad mes patys savo minčių kalviai ? Matyt eilinį kartą suprato tik kai kurie, matyt vis reikia kažko naujo, kad tų „kai kurių“ padaugėtų. Bet padaugėtų kam? Tam, kad išsigelbėtume nuo išnykimo? Hmmm...?

Gerai buvo Descartes`ui, nebuvo žiniasklaidos, nors kita vertus tuo metu krikščionybė buvo kaip reikiant „įsisiautėjusi“.

Kai bandžiau perskaityti jo „Samprotavimą apie metodą“ (neįveikiau, per daug netikros man tos filosofinės knygos, proto miklumas, vingrybės ir pabėgimas nuo realybės) niekad nepamiršiu tik vienos frazės iš viso veikalo: „..... turėjau malonumą atsisėsti ir pasinerti į mąstymą...“ (gal ne visai žodis žodin, bet esmė tokia). Man labai įdomu, kiek šiais laikais yra žmonių suvokiančių save, suvokiančių, kad jie YRA. Kiek?

Nemąstančių, masės visada buvo daugiau nei sąmoningų. Religija, dabar žiniasklaida; masę visada lengva valdyti, o daugeliui to reikia, reikia turėti „pagrindą po kojom“

Sąmoningai mąstyti – tai būti A. Camus absurdo žmogumi. Nes anot jo vienintelis būdas nesusitaikyti su absurdu tai „įsisąmoninti kiekvieną akimirką“. Aš sakyčiau būti vaiku. Išsaugoti vaiką savyje.

O ar apskritai ar galima būti sąmoningu? Nuolat analizuoti, anot (nebepamenu kokio mąstytojo) - „abejoti akivaizdybėmis“? Bet kaip? Reikia aukščiausio laipsnio sąmoningumo.

Viena mano pažįstama yra sakiusi, „ jūs tik pagalvokit kaip „vegeta“ pakeitė mūsų skonį „ ir.... pasirinko „vegetą“ ... liūdna.

Sąmoningumui reikia pastangų, o kam mąstyti jei už mus žiniasklaida, religija mąsto. „Dirbk – pirk – mirk „ toks dabar daugumos iš mūsų gyvenimas.

„Greitai ir veiksmingai“ – dažnas reklaminis šūkis, apie pasekmes nemąstome, o kam?

Visos šitos eko akcijos tai ne žemei gelbėti, o gelbėti mus; kai galutinai „užknisime“ savo motulę žemę su savo nešvara ji pati nuo mūsų „išsivalys“. Žemei išnykimas negresia – gresia mums.

Ir dar, įdomu, kiek žmonių sąmoningai renkasi ekologišką gyvenimo būdą, o kiek dėl... mados?

Dvasios ekologija tai ir yra tas sąmoningumas.

 


Joomla Templates by Joomlashack